Thursday 31 May 2012
Anglijos oras
Pastarąją savaitę oras lepino. Išjungėm šildymą!!! Aš kepti saulėje nebemėgstu, bet be galo džiaugiausi žydru dangumi.
namai - ne namai
Turėti namuose lyg iš dangaus nukritusį žmogų, man asmeniškai yra tikrų tikriausias įššūkis. Kai nutari padėt įsikurt pažystamui, giminaičiui ar draugui, bent turi laiko moraliai pasiruošti pats, ir paruošti namus. Jei turėčiau laisvą kambarį žinau, jog pašalinis žmogus man gal ir neužkliūtų, bet Elmira - žmogus iš niekur, neplanuotas, nepažystamas, nelauktas, nesitikėtas. Iš vienos pusės įdomu užmegzt naują pažintį, nebepriekabiaut prie vaikino, moteriškai pasiplepėt, ir pasijaust dieviška, nes kažkas tokioj absurdo situacijoj manim labai pasitiki ir klauso, bei klausia. Aš už ją kalbu telefonu su ne rusakalbiais, su ja einu tvarkytis dokumentų, jai padedu gaut, kad ir menką, bet darbą, kuris užtikrins, kad galima atsidaryti banko sąskaitą, bei jaučiu įsipareigojimą policijai, nors kažin ar turėčiau. Iš kitos, neigiamos pusės, man kliūva, jog svetainė nebėra mūsų svetainė, bet taipogi nėra ir jos miegamasis. Tiek jai trūksta privatumo, tiek mums laisvės sėdėti prie televizoriaus iki išnaktų. Be to, jai nesvarbu, jog George kalba telefonu, vaikas žiūri savo mikimauzus, ima garsiai juokauti ar pyktis iki ašarų su likusiais namie. Savaitę tuos pykimųsis tvėriau, bet jau imu bambėt jog išjungsiu internetą jei išgirsiu dar bent vieną barnį, mat tokie dalykai nejučia persiduoda ir man. Yra posakis, koks žmogus esi, tokius ir prie savęs trauki. Taip stipriai tuo tikiu, jog vis raminu save, jog ne aš Elmirą 'prisitraukiau', jog ją man įpiršo kažkuris iš šių. Aš nieko rodos prieš ją neturiu, bet nustebino tai, jog naujam darbui reikėjo juodų kelnių, maikutės, o ji nieko tokio neturėjo. Važiavo dirbt i laukus, fermas, o lagamine atsivežė kaip pati rodė mini sijonėlių, trumpų suknelių, trumpiausių šortukų, ryškių trumpų maikučių, nėriniuotų apatinių, segamų kojinių, bet visiškai nieko darbui kieme. Pasak policijos, kurie periodiškai skambinėja klausti kaip Elmira, kur, ką ir su kuo daro, moteris ją vežė i namus, kurie miestelyje žinomi kaip viešnamis, nors Elmira prisiekinėja to nei žinojusi, nei tikėjusi. Su ja galbūt sutinku, ne kiekviena ryžtųsi palikti keturmetį vaiką bei sugyventinį namie ir važiuot ieškot laimės dirbant viešnamy su vizija, jog visai netrukus ten pat galės susivežti ir likusią šeimą.
Jos pasakojimai apie vyrus kurie jai patinka kartais mane šokiruoja, mat visi jie vietinės reikšmės chuliganėliai, visos jos nupasakotos draugės ir nedraugės kažkodėl vadinamos 'šalavom', visi kadanors jai nutikę įvykiai vėl gi nėra Dievo dovanos, nors, gal.. Vakar po n-tojo pasakojimo apie 'tusofkes' leptelėjau, jog kadangi gyveno tokį gyvenimą, užtat ir prisišaukė moterėlę kuriai matyt reikėjo būtent tokios kaip ji, bet dievulis pagailėjo ir davė naują šansą.
Neturiu teisės jos burnot ar teist, mat jaunystėje kažin ar kitų akimis stebint kuo skyriausi nuo Elmiros, bet, po to kai išėjau iš namų, ir nebereikėjo bendraut su tais, su kuo privalėjau prie tėvų, viskas tarsi savaime susitvarkė. Tikiuos susitvarkys ir jai. Beje, kažkoks jų bendras draugas dirba ne per toliausiai laukuose, ir tiek jis, tiek ji labai nori gyventi ir dirbti kartu, kas man ne labai arti širdies (panašiu būdu praradau 2 geriausius savo draugus vyrus, apie kuriuos parašysiu kadanors vėliau). Jai darbą laukuose siūlo ir buvusi klasiokė, bet užkibo už noro važiuot pas 'Aksiutą', nes arčiau manęs, bei tas draugas galimai pirmom savaitėm bent paskolins pinigų. Pasielgsiu protingiau pasilaikydama visas užklydusias galvon versijas sau, nors jas Elmirai jau išsakiau, bet tik sukėliau juoką. Kasdien atakuoju fermerius emeilais, paverčiau Elmirą su Aksiuta giminėm, prigiriu kokia ji nerūkanti (tuoj pripratins ir mane rūkyt), negerianti, ir kaip tikra Baltijos šalių atstovė, nebijanti juodo darbo. Kartais nenoriu, kad ji išvyktų, bet kartais negaliu sulaukt, kada gi ji pagaliau išvyks.
muah xx
Jos pasakojimai apie vyrus kurie jai patinka kartais mane šokiruoja, mat visi jie vietinės reikšmės chuliganėliai, visos jos nupasakotos draugės ir nedraugės kažkodėl vadinamos 'šalavom', visi kadanors jai nutikę įvykiai vėl gi nėra Dievo dovanos, nors, gal.. Vakar po n-tojo pasakojimo apie 'tusofkes' leptelėjau, jog kadangi gyveno tokį gyvenimą, užtat ir prisišaukė moterėlę kuriai matyt reikėjo būtent tokios kaip ji, bet dievulis pagailėjo ir davė naują šansą.
Neturiu teisės jos burnot ar teist, mat jaunystėje kažin ar kitų akimis stebint kuo skyriausi nuo Elmiros, bet, po to kai išėjau iš namų, ir nebereikėjo bendraut su tais, su kuo privalėjau prie tėvų, viskas tarsi savaime susitvarkė. Tikiuos susitvarkys ir jai. Beje, kažkoks jų bendras draugas dirba ne per toliausiai laukuose, ir tiek jis, tiek ji labai nori gyventi ir dirbti kartu, kas man ne labai arti širdies (panašiu būdu praradau 2 geriausius savo draugus vyrus, apie kuriuos parašysiu kadanors vėliau). Jai darbą laukuose siūlo ir buvusi klasiokė, bet užkibo už noro važiuot pas 'Aksiutą', nes arčiau manęs, bei tas draugas galimai pirmom savaitėm bent paskolins pinigų. Pasielgsiu protingiau pasilaikydama visas užklydusias galvon versijas sau, nors jas Elmirai jau išsakiau, bet tik sukėliau juoką. Kasdien atakuoju fermerius emeilais, paverčiau Elmirą su Aksiuta giminėm, prigiriu kokia ji nerūkanti (tuoj pripratins ir mane rūkyt), negerianti, ir kaip tikra Baltijos šalių atstovė, nebijanti juodo darbo. Kartais nenoriu, kad ji išvyktų, bet kartais negaliu sulaukt, kada gi ji pagaliau išvyks.
muah xx
iš kitų blogų
kaimynystėje gyvena Sarah. Mėgstu kartkartėm permesti akimis jos blogą, ypač įrašus apie sūnų. Patinka, jog kuria savitą vaiko aprangos stilių, jog vaikas panašaus amžiaus į mano meilės, ir vis drąsinu save, jog pats laikas supažindint vaikus ir leist pasižaist kartu toje pačioje smėlio dėžėje.
muah xx
muah xx
Tuesday 29 May 2012
Išėjo Eiprilė į lauką
išėjom vakar pasivaikščiot:
ir pasisupt:
ir atsikėlė su 38.5 temperatūros..
muah xx
ir pasisupt:
muah xx
Elmira
gegužės 8 d. tėvas (duodamas mano telefono numerį) likimas (per lengvai, nuobodžiai ir gerai gyvenam) ir vietinė policija (mūsų pilietinė pareiga padėti) įteikė man laikiną dovaną - Elmirą. Pusbrolio iš Latvijos mergina (kurios akyse nesu mačiusi anei girdėjus) atvažiavo į Angliją užsidirbti. Rado internete skelbimą, jog ieškomi darbuotojai laukuose skainioti žoleles, paprikas ir visokius kitokius augalus, užkibo už pažado, jog, dirbsi kaip jautis, bet vėliau ir šeimą atsiveši ir visaip kitaip įsikursi valstybėje. Pažįstamų komentarų ir replikų, jog nėra darbų, krizė, apgaus, ji neklausė, reikia rizikuot ir viskas, antraip čia Latvijoj 'mes tiesiog supūsim'. Aš, tiesa, prieš porą savaičių viešėjau pas tėvus ir girdėjau jų pokalbį skaipu, bet iš galvos išgaravo visa tai kaip lengvas dūmelis.
Kai man paskambino kažkoks policininkas ir paprašė įkalbėt savo 'seserį' važiuot į nuovadą, nes jos kompanjonė jau suimta, vos neužspringau. Visų pirma, nesupratau apie ką jis čia nusikalba, antra, jis padavė telefoną pašnekėt rusakalbei moteriai ar merginai, dabar jau nesvarbu. Ragely išgirdus 'privet, ja tut tolka prijehala, choziajka menja vstretila i mi exali v čičester, nas vot ostanavili mentij, ejo zobrali a menia tut deržut ir čio to govorit. Pa angliski ja to negavarju, što mne delat, ja Artiomke esemeski pasilaju....<...> susirikiavo tada mintyse kas čia per sesė. Po ilgų įkalbinėjimų ji visgi leidosi vežama i nuovadą, o mano galvoje sukosi mintys - įvežė narkotikų arba, vos išlipo iš lėktuvo ir kažką prisidirbo, arba važiavo su kokia drauge, mandravojo kely ir sustabdė, bet vos atskridus ir iškart papult į policijos akiratį nekoks ženklas.
Kadangi tuo metu viešėjo George tėvai, tas pokalbis telefonu greit užsimiršo, žinoma, dar spėjau savo versijas išsakyt savo tėvams.
Išlydėjus svečius gavau žinutę su klausimu ar jau paleido Elmirą, lyg nuo manęs tai priklausytų, bet paskambinau skambintu numeriu atgal nuramint sažinę, ir tuos, laukiančius bet kokių žinių. Atsiliepęs pareigūnas gan atgrasiai pasakė jog su Elmira aš kalbėt negaliu, puolė klausinėt kas aš, koks adresas ir tt, kas mane tiesą sakant sunervino, ir net spėjau primąstyt jog vargšę merginą pasiėmė visai ne policija o kokie nors teroristai, ir aplamai ar ji išeis iš ten gyva. Nežinau iš kur manyje atsirado anglų kalbos žinių, bet išaiškint jam, jog neprivalau atskleisti savo asmeninių detalių yra mano teisė ir laisvė, sugebėjau. Pašnekovas iškart tapo draugiškesnis ir puolė aiškint situaciją į kurią pakliuvo Elmira. Mergina bėdoj, jokiu būdu negalinti nei susisiekti nei pagalvoti apie moterį su kuria kartu važiavo ir turinti sugalvot ką veiks toliau. Ir, po dar kažkiek laiko paskambino patys paprašyt kad Elmira pasiimčiau bent nakčiai ir atkalbėčiau ją nuo minties važiuoti dirbt pas 'tą moterį'. Važiavom. Aš dar klausiau tėvų gal jie norėtų pasiimt ją pas save, bent jau yra bendravę ir žino kaip atrodo, bet jie labai gražiai nuo 'bėdos' nusipurtė leptelėję 'gal tegu pas tave pabūna..'
Taip ir susipažinom policijos kabinete. Per 10 minučių išklausiau jos poziciją, neva atvažiavo šeimininkė jos pasiimt iš orouosto su vaiku mašinoj, gražiai kalbėjo, aiškino kiek už ką mokės, ir tuo metu kai Elmira perdavė pinigus už įdarbinimą ir taksi (?!) šiektiek kryptelėjo vairą, tai užmatė kelių policija, sustabdė, prikibo prie kortelių piniginėj, vėliau prie Elmiros (kas kur kada kodėl), moterį išsivedė, bet toji spėjo pinigus perduot savo vaikui. Visą likusią dieną Elmira buvo įkalbinėjama rašyti pareiškimą.
Policijos paaiškinimu Elmirą vežusi moteris yra labai pavojinga ir jie norėtų jog mergina duotų parodymus prieš moterį, neva ji vežusi Elmirą į vergiją, kas pačiai Elmirai atrodė daugiau nei juokinga, mat ji su ta moterim porą savaičių nuolat bendravo skaipu ir jokių užuominų apie pardavimus, vergijas nė nebuvę.
Išleido prašydami, jog ją atkalbėčiau nuo minties susisiekti su 'pardavėja' bei padėčiau 'sugalvot' ką daryt toliau. Perspėjau juos, jog negaliu ilgai laikyt svetimo žmogaus, kad jos nežinau, kad patys ne turtuoliai ir svetimas žmogus namie - pats nebesijauti esąs namie, bet man gražiai nusišypsojo, pasakė, jog geriau pas mane nei gatvėj ar kažkur kur nesaugu, ir parsivežėm merginą pas save.
Aš, vis dar šokiruotai Elmirai milijonus kartų perpasakojau ką man sakė policija, galų gale pati google ėmiau ieškot bet kokių užuominų ar informacijos apie 'pardavėją'.
Radau - http://www.theargus.co.uk/news/9045261.Four_accused_of_using_immigrants_as_slaves_in_Sussex/
Porą dienų po to skambino klaust kaip ji, gal jau nori duot parodymus, ar susisiekė su 'Norka', netgi atvažiavo, pažymėjo telefonus jog, jei kokia bėda, ir skambintume jiems, policija prisistatytų akimirksniu. Nenorėjom viso to savo namie, bet saugumas, pasak pareigūnų, svarbiau. Kompiuterio nebeturiu, nes panelė dieną, naktį sėdi portaluose ir skaipe bei visiems pasakoja kas jai nutiko.. Ir gaila, ir juokinga, ir absurdiška.
muah xx
Kai man paskambino kažkoks policininkas ir paprašė įkalbėt savo 'seserį' važiuot į nuovadą, nes jos kompanjonė jau suimta, vos neužspringau. Visų pirma, nesupratau apie ką jis čia nusikalba, antra, jis padavė telefoną pašnekėt rusakalbei moteriai ar merginai, dabar jau nesvarbu. Ragely išgirdus 'privet, ja tut tolka prijehala, choziajka menja vstretila i mi exali v čičester, nas vot ostanavili mentij, ejo zobrali a menia tut deržut ir čio to govorit. Pa angliski ja to negavarju, što mne delat, ja Artiomke esemeski pasilaju....<...> susirikiavo tada mintyse kas čia per sesė. Po ilgų įkalbinėjimų ji visgi leidosi vežama i nuovadą, o mano galvoje sukosi mintys - įvežė narkotikų arba, vos išlipo iš lėktuvo ir kažką prisidirbo, arba važiavo su kokia drauge, mandravojo kely ir sustabdė, bet vos atskridus ir iškart papult į policijos akiratį nekoks ženklas.
Kadangi tuo metu viešėjo George tėvai, tas pokalbis telefonu greit užsimiršo, žinoma, dar spėjau savo versijas išsakyt savo tėvams.
Išlydėjus svečius gavau žinutę su klausimu ar jau paleido Elmirą, lyg nuo manęs tai priklausytų, bet paskambinau skambintu numeriu atgal nuramint sažinę, ir tuos, laukiančius bet kokių žinių. Atsiliepęs pareigūnas gan atgrasiai pasakė jog su Elmira aš kalbėt negaliu, puolė klausinėt kas aš, koks adresas ir tt, kas mane tiesą sakant sunervino, ir net spėjau primąstyt jog vargšę merginą pasiėmė visai ne policija o kokie nors teroristai, ir aplamai ar ji išeis iš ten gyva. Nežinau iš kur manyje atsirado anglų kalbos žinių, bet išaiškint jam, jog neprivalau atskleisti savo asmeninių detalių yra mano teisė ir laisvė, sugebėjau. Pašnekovas iškart tapo draugiškesnis ir puolė aiškint situaciją į kurią pakliuvo Elmira. Mergina bėdoj, jokiu būdu negalinti nei susisiekti nei pagalvoti apie moterį su kuria kartu važiavo ir turinti sugalvot ką veiks toliau. Ir, po dar kažkiek laiko paskambino patys paprašyt kad Elmira pasiimčiau bent nakčiai ir atkalbėčiau ją nuo minties važiuoti dirbt pas 'tą moterį'. Važiavom. Aš dar klausiau tėvų gal jie norėtų pasiimt ją pas save, bent jau yra bendravę ir žino kaip atrodo, bet jie labai gražiai nuo 'bėdos' nusipurtė leptelėję 'gal tegu pas tave pabūna..'
Taip ir susipažinom policijos kabinete. Per 10 minučių išklausiau jos poziciją, neva atvažiavo šeimininkė jos pasiimt iš orouosto su vaiku mašinoj, gražiai kalbėjo, aiškino kiek už ką mokės, ir tuo metu kai Elmira perdavė pinigus už įdarbinimą ir taksi (?!) šiektiek kryptelėjo vairą, tai užmatė kelių policija, sustabdė, prikibo prie kortelių piniginėj, vėliau prie Elmiros (kas kur kada kodėl), moterį išsivedė, bet toji spėjo pinigus perduot savo vaikui. Visą likusią dieną Elmira buvo įkalbinėjama rašyti pareiškimą.
Policijos paaiškinimu Elmirą vežusi moteris yra labai pavojinga ir jie norėtų jog mergina duotų parodymus prieš moterį, neva ji vežusi Elmirą į vergiją, kas pačiai Elmirai atrodė daugiau nei juokinga, mat ji su ta moterim porą savaičių nuolat bendravo skaipu ir jokių užuominų apie pardavimus, vergijas nė nebuvę.
Išleido prašydami, jog ją atkalbėčiau nuo minties susisiekti su 'pardavėja' bei padėčiau 'sugalvot' ką daryt toliau. Perspėjau juos, jog negaliu ilgai laikyt svetimo žmogaus, kad jos nežinau, kad patys ne turtuoliai ir svetimas žmogus namie - pats nebesijauti esąs namie, bet man gražiai nusišypsojo, pasakė, jog geriau pas mane nei gatvėj ar kažkur kur nesaugu, ir parsivežėm merginą pas save.
Aš, vis dar šokiruotai Elmirai milijonus kartų perpasakojau ką man sakė policija, galų gale pati google ėmiau ieškot bet kokių užuominų ar informacijos apie 'pardavėją'.
Radau - http://www.theargus.co.uk/news/9045261.Four_accused_of_using_immigrants_as_slaves_in_Sussex/
Porą dienų po to skambino klaust kaip ji, gal jau nori duot parodymus, ar susisiekė su 'Norka', netgi atvažiavo, pažymėjo telefonus jog, jei kokia bėda, ir skambintume jiems, policija prisistatytų akimirksniu. Nenorėjom viso to savo namie, bet saugumas, pasak pareigūnų, svarbiau. Kompiuterio nebeturiu, nes panelė dieną, naktį sėdi portaluose ir skaipe bei visiems pasakoja kas jai nutiko.. Ir gaila, ir juokinga, ir absurdiška.
muah xx
Subscribe to:
Posts (Atom)